Sunday, March 29, 2009

Bye bye Nepal

Kai Bonas Iveris del nelaimingos meiles isejo i gudzius miskus, lake daug likerio, uzrukydamas begaliniu kiekiu cigareciu ir to rezultate sukure viena is geriausiu ever seiliniu dainu. Labai man patiko Nepalas, kaip Bonas tai skyre Emmai, as skyriu Nepalui.

As jau Mumbajuje! Viskas pavyko pagal plana su kliutimis, asaromis, karviu atakomis ir indu sukciu gudrybemis. Nuvaziavus i Kathmandu autobusu stoti kasininkas pareiske, kad autobuso (i kuri as ir mergina is Tel Avivo, gyvenusi tame paciame viesbutyje, turejom bilietus) nebus. Tada ji verke siek tiek ir visiems draske akis jau labai. Autobusas atsirado, vietinis su milijonu zmoniu, bet labai greitas. Spejome laiku nuvaziuoti, nes ryte vel prasidejo streikas (kazkas kazka nusove mitingo metu).

Indija po Nepalo atrodo daug prasciau. Gorakphuro traukiniu stotyje buvo pasakyta, kad traukinio bilieta i Mumbaju galesiu nusipirkti tik rytojui. Nenorejau likti nakciai, teko eiti i agentura, kur bilietas buvo suorganizuotas tam paciam vakarui, uz dviguba kaina, spekuliantai nelaimingi.

Gorakhpuras - Indijos mastas miestelis su didziule traukiniu stotimi, prigrustomis gatvemis, ramiu, tarsi oaze triuksmo vidury, sventyklu kompleksu ir geromis kainomis (5 rupijos svieziu mango sulciu stikline, 10 rupiju kainuoja pavalgyti gatves 'restorane', 1 euras nuperka 60 rupiju).

Turistu ne traukiniu stoties zonoje minimaliai, tad ne vienas vietinis priejes spaude ranka ir klause: 'hor awe you?', o pro sali sliukinanti teroriste karve svelniai stuktelejo i sona. Matyt panasia ataka atliko ne pirma karta, nes ragu neturejo (nupjauti ir nuzulinti).

36 valandu kelione traukiniu neprailgo - skaiciau, miegojau, vis priimdamas svecius, kurie ateidavo pasneketi su manimi ir tam paciam vagone vaziuojancia kanadiete. Kai kurie bando prastumti CV ir klausia kaip su darbais Europoje? As nezinau, gal ivyko stebuklas ir darbu dabar iki ausu, tad, jei reikia darbo jegos galiu padeti:)

I have made it! That stupid strike has started at the border again but I managed to get there on time on a night bus. On Indian side in Gorakhpur the guy in train station told me that I can get train ticket to Mumbai only day after. Of course the travel agency 'helped' me to get the ticket for the same day, only for double price (welcome back to India:). Had to take it, didn't want to stay in Gorakhpur for a night, it's dirt cheap (fresh mango juice 5 Rs, meal in street 'restaurant' 10 rs, 1 Euro is 60 Rs) but nothing to do at all. Plus I have been attacked by a cow, it was a gentle push and I guess she has done it before cause no horns left:).

36 hours in train reading, sleeping and talking to different people didn't take long. I guess that was the longest journey in all my trip, at least I hope so.
I Mumbaju ilekiam su em ai ei ir mano svaria nuomone New York finest dfa!

2 comments:

Unknown said...

Drisciau priestarauti teiginiui, kad pas mus namie niekas nepasikeite, taves nera :) ir savaitgaliai nebeverti demesio :)

O jei rimtai, tai visi taves pasiilgom ir siunciam linkejimus :)

Roo n Woo: India said...

cha, apie savaitgalius tai tu nejuokauk, as cia va kaip tik pries pora dienu valiukui labai anksti ryte e-maila rasiau :D

bet, joa, kas tiesa tas tiesa - truksta taves ir nors tu ka!