Su salyga, kad esu 'iprates' karstytis aukstais kalnais mano trekingas uztruko lygiai 3 dienas pasiekiant Pon Hill 3200 metru aukstyje. Nusikrates autobusu iki starto pirma atkarpa iveikiau labai lengvai, tiesiog pasisokinedamas. Siokie tokie laipteliai ausktyn, kelias, vinguriuojantis pagal uolas, apacioje sniokscianti upe, spiginanti saule ir daugybe sveciu namu pakeliui.
Lekiau kaip jaunas kalnu ozys, lenkdamas rimtus, zvilganciais vandens buteliais ir visokies prabangiais trekingo priedais pasidabinusiais keliautojus. Tikhedhunga 1,5 km aukstyje pasiekiau vos per kelias valandas, o nuo tada prasidejo visas linksmumas.
I Ulleri, nakvynes vieta, dar 0,5 km auksciau reikia uzkopti gyvate isklotais, staciai laipteliais.
Tas pats kaip uzlipti laiptais i 150 aukstu sovietines statybos nama, be lifto, bet su vaizdu i kalnus. Jegos po truputi seko, tempas perejo i seno kalnu ozio, labai seno, pavargusio ir aklo. Pakeliui uzklupo lietus, prisedau pailseti, gerdamas arbata is oldschoolinio arbatinuko, dekodamas savo graziajai striukei uz siluma.
Kalnuose nakvyne labai pigi (tiek pat kiek arbatinukas arbatos), bet visa kita brangoka. Cia nera jokio transporto (malunsparnis ikandamas tik riebiems uzsienieciams)-pralekiantys asilu, su didziausiais is toli skambanciais varpais ant kaklu, karavanai arba ant peciu n kilogramu tempiantys vieitiniai-vienintelis budas atgabenti bet ka.
Mokinukams pasiekti mokykla uztrunka kelias valandas, o i artimiausia miesta, gyvenant auksciau,tenka kulniuoti kelias dienas. Pailsejus stojau i kova su likusiais laipteliais. Lietus stiprejo, keikiau kvaila trekingo ideja, paskutines kelias minutes iveikiau beveik ropodamas. Pagaliau-pirmieji sveciu namai Ulleryje, karstas dusas ir krosnis restorano kampe. Vakare pradejus spausti galva, suprantu, kad apie kopima daug auksciau belieka pasvajoti.
Kita diena kelias i Gorephani, esanti dar geru puskilometriu auksciau, vede misku, pateikdamas vos keleta sunkesniu atkarpu. Kaip ir visur, niekas nezino kur yra Lietuva (nupiesiau mini Europos plana, irodanti, kad tai tikrai ne Afrikoje). Pernakvojus Gorephani, nepaisant 'spaudziamos' galvos, anksti ryte, pasisvieciant prozektoriumi, uzkopiau i Poon Hill ir halelujah! svintant is ruko isnyro Himalaju kalnyno South Annapurna kalnai.
Peleda pagaliau susiranda draugu - porai prancuzu taip pat draugu iteikta, po pasauli tampoma ir fotografuojama zirafa.
Atsiveriantis vaizdas vertas milijono laipteliu, galvos skausmu ir poros kibiru prakaito. Kaip megsta dainuoti vietiniai gidai: 'Nepal top of the world!'.
Kelias atgal uztrunka gera pusdieni, leistis zemyn reikia begte, tipo taip maziau pavargsti (siandien vaikstau labai sunkiai, todel visa diena chilinu skaitydamas knyga). Pakeles kavineje sutikti gidai, isodine i autobusa namo, sako, kad greitai vaikstau. Supratau, kad trekingas tikrai ne man, reikia daugiau laiko aklimatizuotis ir labai tingiu karstytis. Beje, niekada nesikelkit gyventi i Ulleri, kad ir kokia butu pigi nuoma.
So my ten days trekking has finished in three. First day I managed to reach Ulleri, small village 1 km up from the start point. First hal of the way was good fun, I almost ran it passing other trekkers on the way. Second part was a hard one. 500 metres up and only steps and steps and steps (free gym at it's best:) for two hours. The rain started, I was really knackered last few minutes swearing myself for that stupid treking idea:) Finally managed to reach first guest house in Ulleri with a hot shower and warm restaurant. There is no any transport here, all the things are brought by donkeys or people so the food and drinks are really expensive.
I would never finish a school here having climb up and down for hours every day. First night I started feeling the symptoms of altitude sickness and decided not to go far.
The road to Gorephani next day was easy one going through the forest, again more than 0,5 km up. After spending a night there (not much to do around and the rain all the time in the evening), early morning I reached my final destination - Poon Hill 3200 metres high. Finally did manage to see part of Himalayas mountains!
I would have to admit that trekking thing is not for me (at least I know that now for sure) and one more thing - never I repeat never move to Ulleri.
Woodi, sveikinimai artejancio jubiliejus proga! 3 kart valio ir viena ilga valiooooooooo!
2 comments:
woodis sako aaaciu uz sveikinimus!!! :)
negaliu nepamineti, kad tos nepalieciu dainos niekaip natsiklausau ir neatsiziuriu!! :DD valiuk, tu rink nauju dainu kolekcija - grizes vis tiek sugrot turesi :))
Valiuuuuuk!Labai aciu!Pats zinai uz ka;)O namuose nieks nesikeicia net po tavo isvaziavimo:)Tik va dar Siuze atsikrauste!Nu tai pats issivaizduoji?
Post a Comment