Thursday, March 12, 2009

Nehi chahiye!/Burning


Pagaliau ismokau dar viena fraze, kuri padeda visiems atvejams ir reiskia 'aciu man nieko nereikia'. Beje, veikia kaip burtazodis:) Aciu Aniket is Kalkutos, kuris paaiskino kaip atsikratyti ikyriu pardaveju. Aniket mokosi medicinos univere, klausosi metalo ir svajoja isvaziuot testi studiju i Londona.
Keliones is Agros i Varanasi naktiniu tyraukiniu tikrai nenoreciau pakartoti. Su salyga, kad visa Indija vakar svente spalvu festivali, daugybe zmoniu verzesi i Varanasi, o kasininkai traukiniu stotyje pardavinejo bilietus i ta pacia miegamaja vieta po kelis kartus. Siaip ne taip ragais ir nagais issikovojus klaustofobiskai siaura ir zema gulta vagono palubeje, pavyko uzmigti didziausiam triuksme vietiniams kovojant del miegamosios vietos.

Varanasi pasitiko neeiliniu net matytai Indijai bardaku. Viso miesto gyvenimas (isskyrus kelias gatves skirtas turgui) verda prie vadinamuju ghat, laipteliu vedanciu i sventaja upe Ganga, kuriu cia net keli simtai. Ghat, prie kurio apsistojau - Maniharnika - skirtas lavonu deginimui, tad zarijos ir svelnus degesiu kvapas smilksta nuo ankstaus ryto iki velaus vakaro. Kituose ghat kiekviena vakara vyksta Gango garbinimo apeigos, nereali ceremonija, einu ten kiekviena vakara plot su visais aplink. Varanasi tarsi Kryziaus kalnas Indijoje, ismeigus daugybe Gariunu kiosku bei uzberiant Amsterdamo gatves prekeiviu. Kas 50 metru kas nors pasiulys gasho ar marichuanos, siulo ir sventyklu berniukai (juk Shiva ruke pilnais plauciais:). Pridejus silko parduotuviu agentus, pirmygtinai siulancius uzeiti i parduotuve, mazas mergaites, pardavinejancias zvakutes ir atvirukus, siaurose gatvelese gulinejantys sunu buriai, visur karaliaujancios karves, pakrantese besiblaskantys gailiai bliaunantys miniatiuriniai oziukai, issipuosusios indu seimos, atvykusios pagarbinti Ganga, simtai policininku su dideliais automatais ant kiekvieno kampo, jogai, atsiskyreliai, turistai, vis praeinanti procesija, gabenanti ispuosta lavona deginimui, indu paaugliai, zaidziantys kriketa ant kiekvienos laisvesnes pakrantes aiksteles, daugybe zmoniu ir kalantis karstis. uchhh stai jums ir zavingai isprotejes Varanasis.
Vakar nuo ryto iki pietu, svenciant spalvu festivali, visi gatvese pilstesi ir metesi spalvotu vandeniu uzpildytais balionais. As sugebejau negauti i galva balionu, bet dauguma musu hostelio siandien sedi raudonais veidais. Siaip hostelis pilnas jaunimo is viso pasaulio ir veiksmas ant stogo vyksta iki paryciu.
Varanasi, I repeat myself, is really mad place. I'm staying in a hostel next to the burning ghat (there are few hundred ghats in Varanasi-the steps to Ganges river). From early morning till late night the bodies are brought through narrow streets to the burning place and special caste of people do the rest. The life in Varanasi revolves around the ghats-silk shops agents inviting to check the scarfs, little girls selling postcards and candles, older boys selling hash and marichuana, cows, dogs, little sheeps on every corner. Yesterday all India celebrated Color festival. People on the street whole day spilled coloured water on each other, I managed not to get it on my head but half of the hostel guests still red today:) Varanasi is India you expect to see and I'm getting little bit tired of it.
Jau siek tiek pavargau nuo to triuksmo, purvo ir s kvapo. Ryt vaziuoju i Nepala, jei gausiu autobuso bilietus:)

No comments: